Olando kepurė ir nuo jo vedantis „Litorina“ pažintinis takas, greičiausiai, yra viena žymiausių vietų pajūryje. Čia, nuo 24 metrų aukščio skardžio, atsiveria panorama į Baltijos jūrą, o aplink supantys pušynai suteikia ramybės pojūtį. Išskirtinė gamta ir vaizdai, kurių niekur kitur Lietuvoje nepamatysite. Aplankyti šią vietą verta bet kuriuo metų laiku, nes kaskart atsiveria išskirtiniai pajūrio gamtos vaizdai.

Nuo Palangos centro iki šios vietos su automobiliu kelionė užtruks apie 20 minučių.

Atvykę į šią vietą automobilį galite palikti vienoje iš šalia esančių parkavimo aikštelių. Sezono metu pagrindiniame Olando kepurės parkinge palikti automobilį gali būti keblu dėl vietos stokos. Jei vietos nerasite automobilį galite palikti už kelių šimtų metrų nuo šio parkingo arba dideliame parkinge Karklėje.

Svarbu: parkavimas prie Olando kepurės yra mokamas ištisus metus, nuo 8:00 iki 20:00. Pirmoji valanda kainuoja 2,50 €, kiekviena kita valanda — 3,50 €. Elektromobiliams stovėjimas nemokamas. Už parkavimą šioje zonoje galite sumokėti UNIPARK programėle.

Pasižvalgyti ant skardžio įrengtoje apžvalgos aikštelėje ilgai neužtruksite. Tačiau nuo Olando kepurės prasideda „Litorina“ pažintinis takas, kurio ilgis apie 2.8 kilometrai – praeiti šiuo taku nuo pradžios iki pabaigos užtruksite apie 1 val.

Olando kepure vadinamas 24 metrų aukščio skardis esantis tarp Girulių ir Karklės – tai yra aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta. Šį skardį pasieksite miško takeliu – jis atveda į ant skardžio įrengtą apžvalgos aikštelę. O nuo čia atsiveria nuostabūs vaizdai: matyti Baltijos jūros horizontai, akmenuotas paplūdimys, statūs skardžiai, apsiraizgę medžių šaknimis.

Gamta šioje vietoje nuolat kinta: Olando kepurė turi ypatingai statų šlaitą, kuris po truputį slenka žemyn, taip pat poveikį turi jūros bangos, požeminiai šaltiniai. Manoma, kad ši vieta ilgainiui apskirtai gali išnykti. Lankantis čia ir atidžiau apsižiūrėjus galite pamatyti vėjo ir vandens erozijos ženklus – tai tik patvirtinta, kad vietos kraštovaizdis nuolat kinta.

Neįprastas vietos pavadinimas, ar ne? Vietai vardą suteikė jūrininkai, kuriems iš jūros pusės šis skardis, greičiausiai, priminė olandiško stiliaus senovinę kepurę. Vietos gyventojai ilgą laiką šią vietą vadino „Melnmuiže“, kas reiškė „juodasis dvaras“.

Manoma, jog šis skardis galėjo susiformuoti maždaug prieš 12–15 tūkstančių metų slenkant ledynui.

Vieta žemėlapiuose atsirado maždaug XVII a. pab. sudarant žemėlapius jūreiviams. Tačiau ir anksčiau vieta buvo orientyru jūreiviams: šios vietos girios kontrastavo su smėlynais, tad buvo matomi iš jūros. Oficialiai žemėlapiuose toks kalno pavadinimas įteisintas apie 1818 metus.

XVIII–XIX amžiuje Baltijos jūroje plaukiojo olandų pirklių laivų, todėl ši vieta mena ne vieną legendą apie pakrantėje per audras sudužusius laivus. Galbūt tai lėmė ir Karklėje esančių kapinių atsiradimą.

Nuo Olando kepurės, einant Klaipėdos kryptimi, prasideda 2,8 km. ilgio pažintinis takas „Litorina“. Maršrutas turi ženklinimą – medinius kuoliukus su rodyklėmis. Taip pat pamatysite ir informacinius stendus apie šios vietos kilmę ir augmeniją.

Tai vaizdinga vieta pasivaikščiojimui gamtoje: praeiti maršrutą užtruksite apie 1 val., take įrengti suoliukai, dalis pasivaikščiojimo ves šlaitais su vaizdu į jūrą, kita dalis – mišku. Takas ne žiedinės formos, todėl grįžti atgal rekomenduojame einant pakrante palei jūrą. Šioje vietoje pamatysite ne vien mūsų kraštui būdingas medžių rūšis, šaltinių suformuotas griovas ir šlaitus.

Tako pavadinimas „Litorina“- tai prieš 8 tūkst. metų šioje vietoje buvusios jūros pavadinimas. Litorinos jūros vandens lygis buvo kur kas aukštesnis nei dabar yra Baltijos jūros. Tad eidami šiuo taku – pasivaikščiosite kažkada buvusios jūros kranto linija.