Parkas yra adresu Vytauto g. 15, Palanga.

Šalia parko yra automobilių stovėjimo aikštelė – ji yra mokama nuo gegužės 15d iki rugsėjo 15d. Adresas Vytauto g. 16, Palanga

Svarbu: nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Birutės parke bei Meilės alėjos atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Birutės kalno draudžiama važiuoti elektriniais paspirtukais, dviračiais, velomobiliais bei riedžiais, tad vasaros sezonu į muziejų negalite atvykti šiomis transporto priemonėmis.

Birutės parkas turi daug erdvės, kur galima laisvai bėgioti, jame yra saugūs takeliai (vasarą čia draudžiama važinėti elektriniais paspirtukais ar dviračiais), kalniukai, tvenkiniai – tai bus įdomu vaikams. Jei norisi daugiau įtraukiančių veiklų, edukacinių užsiėmimų – galima įsigyti bilietus ir apsilankyti šiame parke įsikūrusiame Gintaro muziejuje su edukaciniais užsiėmimais

Tačiau birtuės parkas nėra žaidimų parkas – čia nerasite laipynių ar kitų „atrakcionų“, nėra erdvių pritaikytų būtent vaikų pramogoms. Tad jei norisi ramaus pasivaikščiojimo gamtoje su galimybe sustoti, prisėsti, pasigėrėti vaizdu – tai puiki vieta ir su vaikais. Tačiau jei ieškote daugiau vaikams pritaikytų pramogų – greičiausia, verčiau rinktis kitas pramogų vietas Palangoje.

• Verta žinoti, kad po lietaus parko takeliai būna „klampesni“, todėl birutės parkas gali būti sunkiau praeinamas su vaikiškais vežimėliais ar sukelti nepatogumų judantiems su neįgaliojo vežimėliais.
• Palangos parke draudžiami piknikai, stovyklavimas. Tad birutės parkas tai vieta, kurioje negalima atvykti, pavyzdžiui, pasitiesti pledo ant žolės ir praleisti laiko. Prisėsti galima tik ant tam įrengtų suoliukų.

Birutės parke atrasite ramią poilsio erdvę, kuria mėgaujasi tiek šeimos su vaikais, tiek vyresni miesto svečiai ar pasivaikščiojimais besimėgaujantys vietiniai Palangos gyventojai. Takų, suoliukų ir poilsio zonų išdėstymas pritaikytas patogiam judėjimui bei leidžia mėgautis vaizdais bet kuriuo metų laiku. Pavasarį čia galima grožėtis bundančia gamta ir žydinčiais augalais, vasarą atsiskleidžia augalų įvairovė, rudenį ir žiemą čia itin malonūs ramūs pasivaikščiojimai, atsiveria gražūs, atitinkamam sezonui būdingi vaizdai.

Palangos parko rotondoje vasaros sezonu kasmet skamba pučiamųjų muzikos koncertai „Orkestro vasara“ (daugiau informacijos), vyksta kasmetinė Jurginių šventė „Jurgi, paimk raktus!“, čia vis dažniau vyksta ir kitų renginių – parodų, koncertų ar net kino seansų.

Birutės parkas buvo įkurtas XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių iniciatyva, pasirenkant jam išskirtinę vietą – buvusio Birutės miško ir legendomis apipinto Birutės kalno apylinkes. Parko projektavimui pakviestas žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė.

Iki parko įrengimo, šioje teritorijoje vyravo pelkėti plotai. Vykdant kraštovaizdžio formavimo darbus buvo iškasti keli tvenkiniai, o iškastas gruntas vėliau panaudotas dvaro pylimui. 1897 m. šioje vietoje iškilo neorenesansinio stiliaus rūmai, kurie šiandien žinomi kaip Gintaro muziejus. Parkas nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip estetinė ir reprezentacinė erdvė, kurioje architektūriniai sprendimai derinami su natūralia gamtos aplinka – takai, gėlynai ir aikštelės išdėstyti taip, kad kiekvienas kampelis turėtų savitą nuotaiką, išskirtinumą.

Parko augmenijai formuoti sodinukai buvo atvežami iš įvairių Europos botanikos sodų – Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų miestų. Nors laikui bėgant kai kurios rūšys išnyko, šiandien parke vis dar išliko apie 250 augalų rūšių. Pagrindinę parko augaliją, kaip ir anksčiau, sudaro pušynai, o drėgnesnėse vietose vyrauja juodalksnių ir eglynų medynai.

Birutės parke gausu skulptūrų ir paminklų į kuriuos galbūt rečiau atkreipiame dėmesį, nors vertėtų – jie taip pat turi įdomias istorines reikšmes. Ar žinojote, kad šiame parke yra per 20 skirtingų kultūros paveldo objektų?

Daugeliui žinoma ir atpažįstama „Laiminančio Kristaus“ skulptūra, kurios istorija liūdna ir netgi šiek tiek mistinė: pastatyta tarp 1906 ir 1913 metų, po Antrojo pasaulinio karo skulptūra buvo sunaikinta. Pasakojama, kad paminklo griovime dalyvavę asmenys mirė žiauria mirtimi. 1993 metais skulptorius Stasys Žirgulis atkūrė šią skulptūrą.

Birutės parkas turi ir Palangos simboliu tapusią skulptūrą, prie kurios daugelis esate įsiamžinę – skulptūra „Eglė žalčių karalienė“. Šis Palangos simbolis 1993 m. buvo įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą ir sukurtas pagal gerai žinomą lietuvių liaudies pasaką apie tyrą žvejo dukters Eglės meilę jūros karalaičiui Žilvinui.

Birutės kalno papėdėje, simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinojo poilsio vietoje galite pamatyti skulptūrą „Tau Birute“. Ją sukūrė skulptorė Konstancija Petrikaitė-Tulienė. Skulptūra išsiskiria tuo, kad skulptūros piešinys – plastiškas, todėl žvelgiant į ją iš priekio atrodo, kad skulptūra yra apvali.

Birutės parke, ant Jaunimo kalnelio stovi skulptūra „Šaulys“, kuri sukurta pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Zodiakas. Šaulys“. Šią skulptūrą rasti nėra labai lengva – ji kiek nuošaliau nuo centrinių parko takelių, iš visų pusių apjuosta medžių.

Pirmieji Antrojo pasaulinio karo baisumus Lietuvoje išgyveno būtent palangiškiai – pirmosiomis karo dienomis miške, esančiame už Birutės kalno, buvo sušaudyta daugiau nei 100 žydų ir lietuvių. Žudynių aukoms atminti, šiame parke yra skirtas atminimo akmuo.

Birutės parkas turi dar vieną akcentą – tai Birutės kalnas, kuris yra ant kopos. Užkopus į kalną, galima ne tik pasigrožėti kraštovaizdžiu, bet ir užsukti į čia pat esančią koplyčią, kuri pastatyta 1869 m.

Čia pamatysite ir Žemaičių kalnelį, kuris tokį pavadinimą gavo dėl čia kurį laiką rengtos Žemaičių kultūros draugijos sueigų. Tai nuošali, rami vieta apsupta gamtos, kur yra įrengta nedidelė aikštelė, pagoniškų drožinių parkelis.